Ekologiški grikiai

Grikių kruopos – vienos populiariausių ir mėgstamiausių kruopų Lietuvoje bei Rytų Europoje, tačiau Vakarų Europoje jos ilgą laiką buvo gerokai mažiau žinomos. Ir ne veltui – tai išties maistingos kruopos, kuriose yra nemažai įvairių organizmui reikalingų medžiagų.

Grikiuose gausu augalinių baltymų, o jų aminorūgščių sudėtis palyginti palanki augaliniam produktui. Juose taip pat yra skaidulų, magnio, fosforo, geležies, cinko, vario, mangano ir B grupės vitaminų. Grikiuose gausu ir įvairių augalinių junginių, tarp jų – flavonoidų, pavyzdžiui, rutino.

Dėl tokios sudėties grikiai yra vertingas pasirinkimas tiek įprastoje, tiek augalinėje mityboje. Juose esantys baltymai ir skaidulos padeda ilgiau jaustis sotiems, todėl grikių košė gali būti puikus pasirinkimas sočiam pusryčių ar pietų patiekalui.

Dar vienas svarbus grikių privalumas – jie natūraliai neturi glitimo. Tačiau čia reikėtų atkreipti dėmesį į vieną detalę: auginant, transportuojant ar apdorojant grikius kartu su kviečiais, rugiais ar miežiais gali atsirasti glitimo pėdsakų. Todėl žmonėms, kuriems būtina griežtai vengti glitimo, svarbu rinktis konkrečiai be glitimo pėdsakų paženklintus grikius.

Kaip paruošti grikius?

Grikius galima paruošti keliais būdais, o pasirinkimas labai priklauso nuo to, kokius grikius turite ir kokios tekstūros norite.

Skrudintus grikius galima išvirti įprastai, tačiau juos taip pat galima iš anksto pamirkyti. Užmerkti kelioms valandoms arba nakčiai grikiai suminkštėja, todėl vėliau juos galima trumpai pašildyti. Taip paruošta košė būna biri ir nereikalauja daug laiko ryte.

Dar vienas mūsų mėgstamas sprendimas, kai reikia maisto į darbą ar kelionę – grikiai termose. Ryte kruopas galima užpilti karštu vandeniu, sandariai uždaryti ir po kelių valandų turėti šiltą patiekalą. Truputis druskos, sviesto ar gero aliejaus – ir pietūs paruošti be didelių pastangų.

Žali grikiai – visai kitokie

Žali, neskrudinti grikiai yra termiškai neapdoroti, todėl skiriasi nuo mums įprastų rudų, skrudintų grikių. Jų skonis švelnesnis, o tekstūra kitokia.

Žalius grikius galima virti, tačiau mums įdomiausias jų panaudojimo būdas – daiginimas. Pamirkytus grikius galima daiginti, o sudygę jie tampa traškūs, gaivaus skonio. Juos galima dėti į salotas, sriubas, troškinius ar kitus patiekalus.

Daiginimui svarbu rinktis būtent tinkamus, neskrudintus grikius – termiškai apdoroti grūdai nesudygs.

Grikiai ne tik košei

Grikių panaudojimo galimybės gerokai platesnės nei tradicinė košė su sviestu.

Iš grikių gaminami dribsniai, miltai, makaronai, granola, batonėliai, duona ir įvairūs kepiniai. Grikių miltais galima pakeisti dalį kvietinių miltų – kepiniai įgauna sodresnį, lengvai atpažįstamą grikių skonį.

Grikiai taip pat puikiai dera su daržovėmis, grybais, mėsa, žuvimi ar ankštiniais. O žaliųjų grikių daigai gali tapti traškiu priedu salotoms ar kitiems patiekalams.

Kuriuos grikius rinktis?

Jeigu mėgstate tradicinį sodresnį grikių skonį, rinkitės skrudintus.

Jeigu norite švelnesnio skonio ir galimybės grikius daiginti, išbandykite žaliuosius, neskrudintus.

O jeigu grikius dažniausiai valgote pusryčiams, verta turėti ir grikių dribsnių – jie paruošiami gerokai greičiau.

Grikiai yra vienas tų produktų, kurių nebūtina labai išradinėti iš naujo. Tačiau pakeitus jų rūšį ar paruošimo būdą, net ir gerai pažįstama kruopa gali nustebinti iš naujo.