Ekologiška matcha arbata

Ekologiška matcha arbata iš Japonijos.  A klasės, kulinarinė (tinka latte iarbatai r kokteiliams). Pasižymi salsvu, šiek tiek aitroku skoniu. Matcha arbata kofeino turi daugiau nei bet kokia kita žalioji arbata, tad ji puikiai tinka ryte vietoj kavos. Kofeinas iš jos pasisavinamas tik patekęs į žarnyną, tad poveikis yra ne toks staigus ir trunka ilgiau  nei išgėrus kavos. Kadangi ši arbata yra smulkiai malta, iš jos lengviau ir greičiau pasisavinamos naudingosios medžiagos – geležis, magnis, kalcis, kalis, B, A, K grupės vitaminai.

Kilmės šalis: Japonija

100 g produkto: 315 kcal, 2,5 g riebalų, 0,7 g sočiųjų riebalų rūgščių, 67,8 g angliavandenių (iš jų 6,7 g cukraus), 22,8 g baltymų, 0,01 g druskos.

Laikyti sandariai, vėsioje ir sausoje vietoje.

Sudėtis: ekologiška matcha arbata

DE-ÖKO-007

Matcha arbatos kilmė

Daug kas galvoja kad šios arbatos tėvynė yra Japonija, bet iš tiesų šis gėrimas buvo sukurtas Kinijos vienuolyne, gerokai prieš mūsų erą. Vienuoliai jaunus arbatos lapelius sutrindavo iki miltelių ir teigdavo, kad šis gėrimas padeda jiems medituoti. Šis gėrimas Kinijoje buvo naudojamas kaip gydomasis, ir tik vienuolynuose bei aristokratų namuose.  1167 metais Kiniją aplankė japonų vienuolis Ejsaj, kuris į tėvynę atsivežė arbatos medžio sėklas ir pasodino savo sode. Nuo to prasidėjo japoniškos matcha istorija. Kinijoje šis gėrimas ne itin paplito, o Japonijoje vis populiarėjo ir tapo neatsiejama Japonijos kultūros dalimi.

Kaip gaminama ekologiška matcha

• Pažodžiui iš japonų kalbos matcha reiškia “pertrinta arbata” – tai aukštos kokybės žaliosios arbatos viršutiniai lapeliai, akmeninėmis girnomis sutrinti iki pudros.
• Faktiškai visos arbatos – žalia, juoda, pu erh, ulongas ir pan. – gaminamos iš to paties augalo Camellia sinensis. Skiriasi tik augimo sąlygos, skynimas, fermentacija ir kiti veiksniai.
• Arbatos medeliai, iš kurių gaminama matcha arbata, trys savaitės iki lapelių skynimo beveik visiškai uždengiami nuo saulės, tad augalai tą laiką auga pavėsyje ir pradeda intensyviai gaminti chrolofilą (kuris ir suteikia jai intensyvesnę, ryškiai žalią spalvą),  lapeliai prisisotina aminorūgščių, o galutinio produkto skonis tampa salsvas ir kiek sviestinis.
• Po to viršutiniai minkšti lapeliai keliauja pirminiam apdirbimui – vieną minutę veikiant garais sustabdomas fermentacijos procesas, todėl lapeliai nepraranda ryškios žalios spalvos ir aromato.
• Po to arbata džiovinama oro turbinose ir termiškai apdorojama.
• Paskutiniame etape lapeliai trinami akmeninėmis girnomis iki smulkios pudros. Įdomus faktas – norint gauti 40 gramų matcha miltelių reikia visą valandą malti akmeninėmis girnomis.

Kaip vartoti matcha arbatą

Rekomenduojama dienos norma – 1-2 puodeliai, dėl didelio kiekio kofeino geriausia matcha gerti ryte. Jos poveikį jausite 4-6 valandas. Nerekomenduojama arbatos gerti po 16 valandos, nes galite blogai miegoti. Vienam puodeliui reikės vieno arbatinio šaukštelio miltelių (4 gramų). Arbatą prasijokite per tankų sietelį, kad nesusidarytų gumuliukų. Nepilkite verdančio vandens, nes arbata gali įgauti kartoką poskonį, tinkamiausia vandens temperatūra – 70-80 laipsnių. Arbatą gerai suplakite. Skaninkite augaliniu pienu, gerdami vis pamaišykite.

Aukštos kokybės matcha arbata yra ryžkiai žalios spalvos, jos aromatas žoliškas, gaivus, kiek salsvas.

Japonai sako, kad vienas puodelis matcha arbatos atstoja 10 puodelių įprastos žaliosios arbatos.