Bolivinė balanda raudonoji, ekologiška

Ekologiška raudonoji bolivinė balanda, arba kynva

Raudonoji bolivinė balanda, dar vadinama kynva, užauginta Peru. Nors virtuvėje ją naudojame panašiai kaip kruopas, botaniniu požiūriu kynva nėra javai – tai burnotinių šeimos augalo sėklos.

Bolivinė balanda yra vienmetis augalas, galintis užaugti iki žmogaus ūgio ar net aukštesnis. Smulkios jo sėklos subręsta didelėse kekėse. Kynva kilusi iš Pietų Amerikos Andų regiono, kuriame buvo auginama tūkstančius metų. Peru ir Bolivijoje ji iki šiol yra svarbi tradicinė maistinė kultūra.

Baltosios, raudonosios ir juodosios kynvos spalvą pirmiausia lemia augalo genetinės savybės. Raudonoji kynva išvirusi išlieka standesnė, mažiau sukrinta ir geriau išlaiko formą nei baltoji, todėl ypač tinka salotoms, įdarytoms daržovėms ir garnyrams.

Kuo vertinga raudonoji kynva?

Kynvoje yra visos devynios nepakeičiamosios aminorūgštys, kurių žmogaus organizmas pats nepasigamina. Iš grūdams ir kruopoms priskiriamų augalinių produktų ji ypač išsiskiria lizino kiekiu – šios aminorūgšties javų baltymuose dažnai trūksta. 100 g sausos kynvos yra apie 14 g baltymų.

Raudonojoje kynvoje taip pat yra kalio, magnio, geležies, cinko, kalcio, mangano ir vario. Skirtingų šalių raudonosios kynvos mėginiuose nustatyti tokie mineralinių medžiagų kiekiai:

Skaičiai gali skirtis priklausomai nuo kynvos veislės, dirvožemio, klimato ir auginimo sąlygų.

Raudonosios kynvos spalva susijusi su jos sėklose esančiais betalainais – natūraliais augaliniais pigmentais. Tyrimuose raudonojoje kynvoje taip pat nustatyta daugiau laisvųjų ir sujungtųjų fenolinių junginių nei baltojoje ir juodojoje kynvoje. Tarp kynvoje aptinkamų fenolinių junginių yra ferulo, vanilino ir p-kumaro rūgščių, o tarp flavonoidų – kvercetino, kemferolio ir rutino.

Kynvoje natūraliai nėra glitimo. Jei dėl celiakijos ar stipraus jautrumo glitimui būtina vengti net jo pėdsakų, svarbu atsižvelgti ir į produkto ženklinimą bei galimą kryžminę taršą fasavimo metu.

Kur naudoti?

Raudonoji kynva tinka kaip garnyras vietoje ryžių ar kuskuso, į salotas, sriubas, troškinius ir įdarytas daržoves. Išvirtą ir atvėsintą kynvą galima maišyti su keptomis daržovėmis, žalumynais, ankštiniais, feta ar kitu mėgstamu sūriu. Ji tinka ir daržovių paplotėliams – padeda masei suteikti daugiau struktūros.

Išvirusios sėklos tampa kiek skaidresnės, o aplink jas pasimato baltas daigelis. Tai natūrali sėklos dalis, o ne sugedimo požymis.

Kaip virti raudonąją kynvą?

Prieš verdant kynvą gerai perplaukite smulkiame sietelyje. Sėklų paviršiuje natūraliai yra saponinų, kurie gali suteikti kartumo. Dalis parduodamos kynvos jau būna nuplauta gamybos metu, tačiau papildomas perplovimas nepakenks.

Vienai daliai kynvos pilkite maždaug dvi dalis vandens. Užvirkite, sumažinkite kaitrą ir virkite uždengtame puode apie 15–20 minučių, kol vanduo susigers. Nukėlus nuo kaitros verta dar 5 minutes palaikyti uždengtą ir tuomet išpurenti šakute. Druskos galima berti verdant – jos nebūtina palikti tik pabaigai.

Kilmės šalis: Peru.

Kilmės šalis: Peru.

100 g produkto: 354 kcal, riebalų 6 g, sočiųjų riebalų rūgščių 0,7 g, angliavandenių 57,2 g (iš jų 4,9 g cukrų), baltymų 14,1g, skaidulų 7,5-8 g, druskos 0,01 g.

Laikyti sandariai, vėsioje ir sausoje vietoje.

Sudedamosios dalys: ekologiška baltoji bolivinė balanda.

LT-EKO-001