Bolivinė balanda juodoji, ekologiška

Ekologiška juodoji bolivinė balanda, dar vadinama juodąja kynva (Chenopodium quinoa). Išvirusi ji išlieka standesnė ir traškesnė už baltąją kynvą, mažiau sulimpa ir gerai išlaiko formą. Jos skonis sodresnis, šiek tiek žemiškas, su lengvomis riešutų natomis.

Juodoji kynva ypač tinka salotoms ir dubenėliams su daržovėmis, nes tamsūs grūdeliai ne tik suteikia patiekalui tekstūros, bet ir gražiai išryškėja šviesių bei ryškiaspalvių ingredientų fone. Ji gerai dera su keptais moliūgais, saldžiosiomis bulvėmis, pomidorais, avokadais, feta, ožkų sūriu, ankštiniais, žuvimi ir paukštiena.

Kuo juodoji kynva skiriasi nuo baltosios ir raudonosios?

Visos trys yra to paties augalo – bolivinės balandos – sėklos, tačiau skirtingų veislių. Pagrindiniai jų skirtumai atsiskleidžia verdant.

Kynvos rūšis	Skonis	Išvirusios tekstūra	Kur labiausiai tinka?
Baltoji	švelniausia	minkšta ir puri	košėms, sriuboms, įdarams, garnyrams
Raudonoji	ryškesnis, riešutinis	standesnė, gerai išlaiko formą	salotoms, dubenėliams, daržovių įdarams
Juodoji	sodresnis, šiek tiek žemiškas	standžiausia ir traškiausia	salotoms, garnyrams ir patiekalams, kuriuose svarbi tekstūra

Juodoji kynva verda kiek ilgiau už baltąją. Net visiškai išvirusi ji lieka standesnė, todėl nereikia tikėtis tokios minkštos ir purios tekstūros, kokią įgauna baltoji kynva.

Iš kur atsiranda juoda spalva?

Juodosios kynvos spalva yra natūrali veislės savybė. Moksliniuose tyrimuose nustatyta, kad tamsią raudonosios ir juodosios kynvos spalvą suteikia daugiausia betalainų grupės pigmentai, tarp jų betaninas ir izobetaninas. Tai tos pačios pigmentų grupės junginiai, kurių randama burokėliuose.

Juodosios kynvos sudėtyje taip pat aptinkama fenolinių rūgščių, kvercetino, kempferolio ir jų junginių. Tiriant skirtingų spalvų kynvos veisles, tamsesnėse sėklose dažnai nustatomas didesnis fenolinių junginių kiekis ir stipresnis antioksidacinis aktyvumas laboratorinėmis sąlygomis. Tikslus šių medžiagų kiekis priklauso nuo konkrečios veislės, auginimo vietos ir derliaus sąlygų.

Kuo vertinga juodoji bolivinė balanda?

Bolivinė balanda yra augalinių baltymų ir skaidulinių medžiagų šaltinis. Jos baltymuose yra visos devynios nepakeičiamosios aminorūgštys, o lizino kiekis yra palankesnis nei daugelyje įprastų javų. Tai ypač aktualu augalinėje mityboje, kurioje baltymų gaunama iš skirtingų augalinių šaltinių.

Kynvoje natūraliai yra:

• magnio ir fosforo;
• geležies ir cinko;
• vario ir mangano;
• folatų ir kitų B grupės vitaminų;
• nesočiųjų riebalų rūgščių;
• skaidulinių medžiagų.

Botaniškai kynva nėra javai. Tai burnotinių šeimai priklausančio augalo sėklos, todėl ji vadinama pseudojavu – naudojama panašiai kaip kruopos, nors pats augalas nėra varpinių šeimos. Artimesni jos botaniniai giminaičiai yra burnočiai, burokėliai ir špinatai.

Kaip paruošti juodąją kynvą?

Prieš verdant kynvą kruopščiai perplaukite smulkiame sietelyje po tekančiu vandeniu. Sėklų paviršiuje gali būti natūralių saponinų, suteikiančių kartumo, todėl plovimas pagerina galutinį skonį.

Vienai daliai kynvos pilkite maždaug dvi dalis vandens:

1. Perplautą kynvą užpilkite vandeniu ir užvirinkite.
2. Sumažinkite kaitrą, uždenkite puodą ir virkite apie 20–25 minutes.
3. Kai vanduo susigers, išjunkite kaitrą ir palaikykite uždengtą dar 5 minutes.
4. Išpurinkite šakute.

Virimo laikas gali šiek tiek skirtis priklausomai nuo norimo minkštumo. Juodosios kynvos grūdeliai ir išvirę išlieka tvirtesni, todėl vien pagal jų standumą spręsti, kad dar neišvirė, nereikėtų.

Ryškesniam skoniui perplautą ir pradžiūvusią kynvą prieš verdant galima kelias minutes pakepinti sausame puode, kol pajusite lengvą riešutinį aromatą.

Kur naudoti?

Išvirtą juodąją kynvą galima naudoti:

• šiltoms ir šaltoms salotoms;
• dubenėliams su daržovėmis ir ankštiniais;
• kaip garnyrą vietoje ryžių ar kuskuso;
• įdaryti paprikoms, cukinijoms ar moliūgams;
• augaliniams paplotėliams ir kepsneliams;
• sriuboms ir troškiniams;
• maišyti su baltąja arba raudonąja kynva.

Maišant juodąją kynvą su baltąja gaunamas geras tekstūrų derinys: baltoji suteikia minkštumo, o juodoji – standesnių grūdelių ir ryškaus spalvinio kontrasto.

Kilmės šalis: Peru.

100 g produkto: 354 kcal, riebalų 6,1 g, sočiųjų riebalų rūgščių 0,7 g, angliavandenių 57 g (iš jų 4,9 g cukrų), baltymų 14 g, skaidulų 7 g, druskos 0,01 g.

Gali turėti glitimo pėdsakų.

Laikyti sandariai, vėsioje ir sausoje vietoje.

Sudedamosios dalys: ekologiška juodoji bolivinė balanda.

LT-EKO-001